„Visai neturiu laiko, o tiek darbų turiu padaryti. Ne gana to, laukia už mėnesio baigiamojo darbo gynimas, kurio net temos neturiu.”

Ką tokiu atveju patartumėte Jūs? Rinkitės: arba darbas, arba studijos, o gal nebūtinai? Išeitis – nusipirkti darbą jau parašytą. Galbūt neatsitiktinai internetiniame puslapyje www.diplomai.lt galima nusipirkti, užsisakyti baigiamuosius darbus, kurie, kaip patys to puslapio rengėjai rašo, „ Kiekvienas darbas bus rašomas naujai, informacija nėra plagijuojama, darbai pristatomi dalimis, todėl rašymo procesą ir jo kokybę kontroliuoja darbo vadovas ir jūs. Apsiėmus darbo, jis bus įvykdytas 100%.“

Tokiame amžiuje gyvename, kad išsilavinimas, jo diplomas tampa būtinybe norint sėkmingai dirbti valstybinėje ar kitose įmonėse. Galbūt todėl darbdaviai pradeda manyti, kad bakalauro diplomas, nieko jau nereiškia, kad būtina turėti ir magistrinį išsilavinimą. Kita vertus – norint būti realiai kompetentingam, išsilavinusiam asmeniui būtina per tuos dvejus/pusantrų metų ne tik STUDENTAUTI, bet ir STUDIJUOTI. O jeigu tu neturi realiai laiko tam, bet nenori prarasti darbo, kas belieka? O gal tiesiog nemoki perteikti savo išminties raštu? Juk magistro vietą jau „ išsipirkai“ (stojai į mokamą, kur visus priima) arba stojai į nemokamą vietą, bet turėsi sumokėti, jeigu nebaigsi. Ne veltui internetinio puslapio klientai teigia, kad „labai gerai, kad yra tokių žmonių, kurie gali padaryti už mane tai, kam aš pats skirti laiko negaliu“.

Kokios gi kainos vyrauja mokslo rinkoje? Neoficialiais duomenimis, magistrinių diplomų kainos – nuo 1200 Lt, bakalauro darbai nuo 600-1000 Lt, kursinio nuo 200-600Lt. Aišku, viskas priklauso nuo temos, žmogaus, kuris rašo kompetencijos, bei skubos. Nebrangu? Tačiau ar patikima? Šis klausimas tikriausiai kamuoja ne vieną perkantįjį darbą, kurį reiks ateityje apsiginti, komentuoti, kaip sako dėstytojai, „juo alsuoti ir su juo gyventi“. Kitą vertus, kai kito parašytas darbas bus įvertintas prastai gali graužti kirminas, kuris sakys „reikėjo pačiam/ pačiai pabandyti“, arba „ ačiū Dievui, kad ir nesėdėjau prie jo“. Juk būtų daug kartų liūdniau, jeigu iš tikrųjų rašytum darbą pats/pati, tačiau įvertinimas būtų toks pat kaip to, kurio indėlis į baigiamąjį darbą viso labo slypi tik pavadinimo sugalvojime.